Lieka vis mažiau ir mažiau laiko iki didžiųjų metų švenčių. Ir nors šiemet dėl pandemijos šventinio šurmulio ir mažiau, Kalėdų Seneliui ir visiems jo padėjėjams darbo vis tiek netrūksta. Juk nerasime vaiko, kuris nelauktų stebuklingo Kalėdų ryto ir po eglute paliktų dovanų, tiesa? Vis dėlto neretas tėvas šiandien turi rimtai pasukti galvą, ką gi įdomaus vaikui turėtų atnešti Kalėdų Senelis, kad tai netaptų tik dar vienu dulkes namuose renkančiu žaislu. Kaip išmokyti vaiką vertinti dovanas, o drauge – suprasti tikrąją švenčių dvasią? Įžvalgomis apie tai dalinasi ankstyvojo ugdymo psichologė Giedrė Sujetaitė-Volungevičienė.
Daugelis mūsų dar iš vaikystės atsinešame tam tikrą suvokimą apie šventes ir jų tradicijas. Kas turi būti ant švenčių stalo, kada puošiame Kalėdų eglutę, kokias dovanas perkame. Vis dėlto būtų sunku paneigti, kad šiandieninėje vartojimo kultūroje Kalėdos ir jų dvasia įgavusi kiek kitokį pavidalą nei tą, kuri prisimename iš savo vaikystės. Mažuosius sunkiau nustebinti dovanomis, nes jos nėra retenybė, o šventės apskritai įgavusios daugiau komercinio atspalvio.
Kalėdos be Kalėdų Senelio – misija įmanoma?
Turbūt ne vienam tėveliui yra tekę susidurti su tokia situacija, kai regis kuo daugiau dovanų vaikas gauna, tuo daugiau jų nori, tad kaip išvengti kartais atrodo tiesiog neišvengiamo dovanų bumo?
Vaikai šventinių ritualų išmoksta iš savo artimiausios aplinkos – namų, darželio. Daug kas nustemba, kai pasakau, jog „Istorijų namuose“ Kalėdas švenčiame be Kalėdų Senelio. Kodėl?
Pirmiausia laikomės nuostatos, kad kiekviena šeima turi savo tradicijas ir nenorime primesti savųjų. Kai kurie tėvai neseka tradicinio pasakojimo apie Kalėdų Senelį, yra tokių, kurie dovanas dovanoja tik Kalėdų rytą ir pan. Tad tikrai neneigiame, tiesiog neakcentuojame šio Kalėdų herojaus. Vietoje tradicinio senelio ir dovanų, visą mėnesį skiriame šventiniam pasiruošimui – tampame geraisiais nykštukai, kurie drauge stato žiemos miestelį, kuria dovanėles vieni kitiems. Stengiamės vaikus kuo labiau įtraukti į patį šventės procesą, pasiruošimą. Taip vaikai tampa ne tik šventės dalyviais, bet ir bendrakūrėjais. Remiamės populiaraus šiuolaikinio ugdymo požiūriu, paremtu Reggio Emilia filosofija, kuris sako, kad vaikas gali suprasti ir prisidėti prie šventės – jam tereikia padėti įsitraukti, sudaryti tam sąlygas.
Be to, mūsų kultūroje Kalėdų Senelio herojus dažnai siejamas su „gero“ vaiko apdovanotoju. Tapę įprasta vaikus pagąsdinti, kad jei jie bus blogi, senelis neatneš dovanų. Taip švenčių personažą paverčiame savotišku įrankiu vaiko paklusnumui. Manau, kad tai neteisinga vaiko atžvilgiu ir nepatariu to nedaryti. Verčiau rasti būdų, kaip vaikus įgalinti džiaugtis ir prisidėti prie šventės kūrimo.
Įtraukime vaikus į pasiruošimo procesą
Nesvarbu, ar pasakojame vaikui apie Kalėdų Senelį, ar ne, pagrindinė švenčių idėjos dvasia išlieka ta pati – skatinti gerai elgtis, įkvėpti draugiškumo, surasti, kas nudžiugintų aplinkinius. O kokiais būdais tą idėją įgyvendiname – kiekvienos šeimos pasirinkimas. Mes su šeima kasmet rengiame meduolių šventę – kepame juos kartu, o vėliau paliekame kaip dovaną kaimynams. Pastebiu, kaip mano dukra kasmet vis labiau laukia šio momento. Tos dovanojimo ir nustebinimo akimirkos ją labai džiugina. Tuo tarpu su naujais žaislais tokį džiaugsmo pliūpsnį išgauti daug sunkiau. Žinoma, progų geriems darbas tikrai galima sugalvoti ne tik Kalėdų metu, bet šventinis laikotarpis gali būti puiki naujo ritualo pradžia. Įtraukiant daugiau tokių šventinių ritualų į savo rutiną vaikas ir pačias šventes suvoks per platesnę, ne tik dovanų šventės, prizmę. Manau, šiais metais, kai negalime turėti gyvų bendruomeninių susibūrimų, tai ypatingai aktualu padedant kurti šventinę nuotaiką.
Kaip išrinkti dovaną, kuria vaikas džiaugtųsi ilgai?
Žinoma, tikrai nesakau, kad vaikams nereikia dovanų, o klausimas, kokia dovana pradžiuginti mažuosius, tėveliams visuomet aktualus. Svarbu atsižvelgti į amžiaus tarpsnį, vaiko pomėgius. Jei šeimoje yra keli vaikai, pravartu dovanoti tai, kuo jie galėtų dalintis, žaisti drauge. Jei dar nelabai noriai dalinasi, bus puiki paskata mokytis tą daryti. Aš laikausi principo, kad knyga – visada gera dovana. Knygas galima skaityti drauge, keistis, vėliau jas perdovanoti.
Tiesa, renkant dovanas svarbu atsižvelgti, ar vaikas jau ilgiau svajoja apie tą daiktą, ar tai tik trumpalaikė užgaida, kurios staiga užsimanė pamatęs pas draugą ar reklamoje per televizorių. Jei svarbu turėti kažką tik todėl, kad tai turi kiti, visad pasiūlau pirma pasiskolinti, pažiūrėti, ar tikrai su tuo žaislu bus įdomu žaisti, o gal pabandžius atrodys visai kitaip. Juk neretai būna, kad vaikai kažko užsigeidę po to lygiai taip pat greitai žaislą pamiršta. Be to, šiuolaikinis Kalėdų Senelis atsigręžia ir į aplinkosaugą – niekas nenori kaupti namie plastiko kalnų, kurie ne tik greitai nusibosta, bet ir teršia gamtą.
Gyvenimo įgūdžiai, kuriuos vaikai geriausiai įgyja žaisdami naratyvinius žaidimus, tampa ugdymo pagrindu. Istorijos, kurias žaidžiame „Istorijų namuose“, virsta gebėjimais visam gyvenimui.
Registruotis