Ugdymo filosofija

Auginame asmenybes

Pirmiausia ugdome asmenybes, o ne akademinių žinių čempionus. Mes tikime, jog viskam savas laikas, o ankstyvoji vaikų raida turėtų būti paremta pagrindinių jų socialinių įgūdžių lavinimu, o akademinės žinios diegiamos vėliau.

Naujausi tyrimai atskleidžia, jog ankstyvas akademinis ugdymas veikia trumpai, o jo nauda svarstytina, nes įgyti gebėjimai per 1-3 metus suprastėja arba išnyksta. Tad vaikai išmoksta anksti skaityti, rašyti ir pan., bet neišmoksta būtinųjų bendravimo, bendradarbiavimo ir elgesio normų. Mūsų siekis šią tendenciją pakeisti.

Ugdome gebėjimą valdyti save

Naratyvinis žaidimas padeda vaikams valdyti dėmesį, emocijas ir vaizduote paremtą mąstymą. Vaidmenų žaidime vaikai reguliuoja vienas kito elgesį kontroliuodami, ar yra laikomasi taisyklių. Tokiu būdu vaikai „treniruojasi“ elgtis ne taip, kaip nori, o taip, kaip reikalauja vaidmuo ir žaidybinė situacija.

Žaidime kuriami siužetai moko vaikus pasinerti į įsivaizduojamų žmonių mintis ir jausmus, peržengti kasdienybės ribas, išgyventi kilnius žmogiškus siekius ir herojiškus poelgius. Taip žaidimas nutiesia kelią į kūrybišką vaizduotę, valingą savo jausmų ir lūkesčių valdymą, empatiją kitų žmonių emocijoms.

Vaikams vystant istoriją ir įsijaučiant į prasmingą žaidimą tampa svarbiau pačios idėjos, o ne žaislai, taip pat vaikai koncentruojasi į santykius tarp žmonių, o ne tarp žaislų. Taip jie išmoksta valdyti savo emocijas, jausmus, lūkesčius, kad atliktų užduotį. Tai svarbus pamatas tolimesnei vaiko raidai, kai gyvenime taps svarbu suprasti savo galimybes ir pareigas.

Ne veltui Vygotsky (1933) teigė: „Žaidime vaikas pranoksta pats save“

Kokia rolė tenka pedagogui naratyviniame žaidime?

Žaidžiant naratyvinius žaidimus suaugęs asmuo yra ir žaidimo partneris, kartu ieškantis nuotykių, ir svarbus stebėtojas. Būtent auklėtojos padeda vaikams tiesiogiai kurti įvykį – prašo padėti, patarti, išgelbėti, bet tuo pačiu tampa ir svarbiais partneriais, padedančiais vaikams susidoroti su savo emocijomis ir dalyvauti bendroje veikloje. Suaugęs asmuo taip pat fiksuoja žaidimo veiklas bei vaikų pasiekimus, kurie leidžia detaliai sekti vaiko ugdymo procesą, tobulėjimą bei individualius asmenybės bruožus.

Bendra vaikų ir suaugusiųjų žaidybinė veikla stimuliuoja tiek vaikų, tiek suaugusiųjų kūrybinius raidos procesus. Tai verčia dalyvius plėsti savo galimybių ribas, augti, tobulinti savo gebėjimus ir pranokti save.

Gyvenimo įgūdžiai, kuriuos vaikai geriausiai įgyja žaisdami naratyvinius žaidimus, tampa ugdymo pagrindu. Istorijos, kurias žaidžiame „Istorijų namuose“, virsta gebėjimais visam gyvenimui.

Registruotis