Tėvams netrukdyti turintys vaikai su planšetėmis rankose: psichologai įspėja, dėl tokio auklėjimo ne vienas jau pasigailėjo
Vis dažniau vaikų auklėmis tampant išmaniesiems įrenginiams, psichologai neslepia susirūpinimo, kad neatsakingas technologijų naudojimas ne tik gali neigiamai paveikti vaiko raidą, tačiau ir ateityje sukelti reikšmingų elgesio problemų. Nors specialistai pripažįsta, kad visiškai atriboti vaikų nuo išmaniųjų įrenginių nereikėtų, leidžiant jais naudotis labai svarbus būtent tėvų sąmoningumas.
Ankstyvojo ugdymo psichologė, darželio „Istorijų namai“ įkūrėja dr. Giedrė Sujetaitė-Volungevičienė teigė, kad dabartinėje mūsų kultūroje – apstu priemonių ir įrankių, kuriuos norisi išbandyti ne tik suaugusiems, tačiau ir vaikams. Vis dėlto, ji pabrėžė, kad turint daug pasirinkimų ypač svarbu surasti balansą.
„Iš tiesų išmaniųjų įrenginių naudojimas gali neigiamai paveikti vaikų elgesį jei įrenginius naudojame netinkamai. Labai svarbu, kaip su vaiku užsiima suaugusieji, kaip jie užsiima ar neužsiima visai. Jei naudodami išmaniuosius įrenginius tėvai siekia vaikus lyg „išjungti“, nes tuo metu vaikas yra nepalankus, toks elgesys gali sumažinti vaiko ir tėvų tarpusavio ryšį. Jei telefonas ar planšetinis kompiuteris vaikui duodamas nuolat, tai gali paveikti netgi jo raidą. Žinoma, jei šie įrenginiai naudojami sąmoningai, galvojant apie turinį ir kontekstą, tai gali turėti ir teigiamą poveikį jo raidai“, – įžvalgomis dalijosi G. Sujetaitė-Volungevičienė.
Pašnekovė aiškino, kad vaikai geba ypač greitai išmokti naudotis technologijomis, todėl nereikėtų jų visiškai atsieti nuo įrenginių, tačiau atsižvelgiant į skirtingą vaikų amžių, tėvai turėtų nubrėžti atitinkamas ribas.
Mažiausiems įrenginių nereikia
Psichologė dalijosi įžvalgomis, kad kai kuriems tėvams technologijos apskritai kelia paniką, kadangi apie tai, kiek prarasta dėl išmaniųjų įrenginių, susimąsto tik tuomet, kai prireikia daug darbo, jog prarasti dalykai būtų sugrąžinti. Ji pabrėžė, kad labai svarbu, jog tėvai suprastų, koks elgesys su išmaniaisiais įrenginiais yra tinkamas, koks netinkamas, ir kaip galima tomis technologijomis naudotis pozityviai bei nesijausti kaltiems, kad jos yra naudojamos.
G. Sujetaitė-Volungevičienė aiškino, kad iki 2 metų amžiaus vaikus auginantys tėvai turėtų visiškai riboti savo mažųjų prieigą prie išmaniųjų įrenginių. Psichologė pabrėžė, kad nuo 0 iki 2 metų vaikai mokosi per pojūčius ir patyrimą, todėl jų smegenys visą laiką mokosi.
Anot jos, šiame vaikų amžiuje psichologai ragina vengti ekranų ir vengti vaikams duoti išmaniuosius įrenginius. Jie teigia, kad ekranai reikšmingai neprisideda prie vaikų pojūčių vystymo, todėl vaiko raidai galima netgi pakenkti. Psichologė patarė, kad tokiame amžiuje ekranus prie vaikų reikėtų naudoti išimtiniais atvejais – tuomet, kai reikia kažką susirasti, pavyzdžiui, seniai girdėtos dainos žodžius, svarbią nuotrauką ar naudojantis vaizdo skambučių galimybėmis per nuotolį pasimatyti su seniai matytais giminaičiais.
„Trumpi interaktyvūs užsiėmimai vaikams yra naudingi, jie vaiko neapsunkina, neapkrauna bei neišvargina emociškai. Vis dėlto, jei planšetinis kompiuteris duodamas siekiant užimti vaiką, o tėvai per daug dėmesio neskiria į jo žiūrimą turinį, pastebime, kad ilgainiui, daug angliškų ar kita kalba filmukų žiūrėję vaikai turi kalbos raidos sutrikimų.
Noras mokyti kitos kalbos turėtų būti išreikštas kitaip
Kitą kalbą girdėdamas vaikas nesimoko gramatikos, kadangi jos nenaudoja kalbėdamas su kitais. Todėl visada rekomenduoju užsitikrinti turinį lietuvių kalba, o dar geriau – vaizdo turinį pakeisti į audio turinį ir vaikams leisti ne žiūrėti pasakas, o jų klausytis. Vaikai ne vizualiai, o girdėdami daug mokosi, todėl ir pati dažniau įrenginių naudojimą sieju su garsu, o ne vaizdine medžiaga“, – patarimais dalijosi G. Sujetaitė-Volungevičienė.
Pašnekovė aiškino, kad vaiko raidos sujaukimas dėl ekranų labai pasijaučia, nes tokie vaikai dažniau turi siaurą žodyną, prasčiau dėlioja mintis, prastai atsimena, negeba sutelkti dėmesio, o ateityje gali turėti ir problemų palaikant santykius su kitais žmonėmis bei negebėti tvardyti emocijų.
„Ką technologijos padaro? Jos yra greito apdovanojimo sistema, kai vaikams greitai pateikiama informacija, o jiems nieko dėl to nereikia daryti, tik džiaugtis ir mėgautis. Tokiu atveju vaikai maitina savo impulsyvumą. Priešingai, mes norime, kad vaikai savo impulsyvumą išmoktų pažaboti. Ikimokykliniame amžiuje, nuo 2 iki 5 metų labai svarbu išlavinti vaikų savireguliacijos gebėjimus. Tokiu atveju vaikas išmoksta reguliuoti savo emocijas, savo veiksmus pritaikyti prie kitų, pritaikyti žaidimus, dėl ko vėliau galime stebėti, kaip vaikas pradeda žaisti vis sudėtingesnius žaidimus.
Vis dėlto ekranai nėra tas įrankis, kuris skatintų vaiką žaisti su kitais vaikais, nes dėl ekranų jie kaip tik pradeda atitolti nuo kitų vaikų ir net nebenori eiti žaisti su kitais, nes geresnis pasirinkimas atrodo kompiuteris. Dėl to iškyla ir daugiau problemų – net ir paaugę vaikai nesijaučia jaukiai bendraudami su kitais, todėl dažniau renkasi vieni žiūrėti filmukus planšetėje ar telefone“, – aiškino pašnekovė.
Psichologė pažymėjo, kad nuo 2 iki 5 metų amžiaus vaikams jau galima leisti naudotis išmaniaisiais įrenginiais, tačiau naudojimosi laikas turėtų būti ne ilgesnis, kaip 1 valanda per dieną. Tiesa, ji pabrėžė, kad tokiais atvejais taip pat svarbu nustatyti ribas, kad ekranai nebūtų naudojami valgio metu, prieš miegą, o taip pat ir valandą iki miego.
Tokiame amžiuje turi labai plėstis vaiko kalbos raida, žodynas, todėl pastebėjus, kad ši raida stringa, reikėtų įvertinti ar naudojami įrenginiai ir technologijos padeda, ar kaip tik kenkia vaikui.
Svarbus dėmesys socialiniam gyvenimui
G. Sujetaitė-Volungevičienė taip pat akcentavo, kad tėvai, pastebėję, jog jau ankstyvame vaiko amžiuje jis vengia eiti žaisti su kitais vaikais, turėtų susirūpinti, mat tai gali būti dėl per didelio ekranų naudojimo kilusi problema. Anot jos, nuo 6 iki 9 metų amžiaus vaikams labai svarbu padėti suprasti interneto ir apskritai virtualios erdvės taisykles, kaip ten derėtų elgtis ir kaip bendrauti su kitais, o taip pat ir kaip apsisaugoti nuo neigiamo interneto poveikio, patyčių, kada pranešti apie nederamą elgesį internete.
„Nereikia galvoti, kad viską uždraudus vaikas bus apsaugotas. Tėvai turi būti tarpininkais, kurie padėtų saugiai naudotis kompiuteriu ir saugiai naršyti internete. Pavyzdžiui, mamos dienos proga su vaikais darėme atvirukus, norėdami pasisemti idėjų internete pasižiūrėjome, kokius atvirukus daro kiti. Tokiu būdu kartu naudojomės internetu, o vaikai mokėsi, kad prireikus, internete galima rasti naudingos informacijos“, – patirtimi dalijosi pašnekovė.
Psichologė aiškino, kad siekiant su vaiku sukurti glaudų ryšį ir jį palaikyti, ypač svarbus yra tėvų sąmoningumas. Anot jos, jei tėvai kaskart atėję į kavinę ar kitą vietą, manys, kad vaikas dabar jiems trukdys ir jam reikia duoti įrenginį, kad jis būtų ramus, vaikas pasąmoningai supras, kad jis tėvams trukdo ir jie nori nuo jo atsiriboti. Vis dėlto, G. Sujetaitė-Volungevičienė pabrėžė, kad su vaiku atėjus į viešas vietas reikia kaip tik jam skirti daugiau dėmesio bei jį mokyti sėdėti ramiai, sutelkti dėmesį bei priimti sėdėjimo kultūrą be jokių išorinių pagalbinių priemonių.
„Jeigu mes turime planšetę ir ją nuolat duodame vaikui, kad jo psichika būtų nukreipta į ją, tai pats vaikas nesimoko nusiraminti. Netgi mokslininkai ir neurologai yra nustatę, kad ryšys kuriamas ne tuomet, kai vieno vaiko dėmesys nukreipiamas į ekraną, tačiau tais atvejais, kai tėvai su vaikais įrenginiu naudojasi kartu, kartu žiūri filmukus, aptaria jų turinį, kartu mokosi“, – įžvalgomis dalijosi G. Sujetaitė-Volungevičienė.
Psichologė taip pat patarė, kad 5–6 metų amžiaus vaikų tėvai turėtų atkreipti dėmesį, kad jų atžalos išmaniaisiais įrenginiais per dieną nesinaudotų ilgiau nei dvi valandas, o vyresnių vaikų tėvai turėtų aiškiai atskirti poreikius nuo žalingo sėdėjimo prie kompiuterio ir stebėti, kad ekranai nepakenktų vaikų miegui, mitybai, mokymuisi bei fiziniam aktyvumui.
Vaikui augant problemos tik gilėja
Pašnekovė teigė, kad tėvai į psichologus neretai kreipiasi būtent dėl įrenginių poveikio, kuris įtakos turi ir vaiko elgesiui. Vienas tokių pavyzdžių, anot jos, yra tuomet, kai 4–6 metų vaikas nebegali pabūti vienas ir nuolat reikalauja tėvų dėmesio.
„Toks amžius yra žaidimų amžius, todėl svarbus yra jo paties savęs užėmimo išmokimas, kai nėra ką veikti. Vaiko psichika, kai duodame jam planšetę norėdami jį užimti, neformuoja jo gebėjimų ir vaizduotės žaidimams, kurie ir galėtų užimti jo laiką, todėl po kurio laiko iškyla būtent minėta problema“, – aiškino G. Sujetaitė-Volungevičienė.
Pašnekovė pabrėžė, kad dar viena problema, kuri kelia nerimą psichologams – vaiko pasyvumas, nenoras mokytis, nenoras bendrauti su kitais, užsidarymas, emocijų kaupimas ir dingęs smalsumas. Psichologė teigė, kad tokia vaiko savijauta ir elgesys parodo, kad kažkas jį išbalansuoja, o dažniausia tai būna ekranai. G. Sujetaitė-Volungevičienė akcentavo, kad vyresniame amžiuje šios problemos ūmėja, tėvai gauna pranešimų apie netinkamą vaiko elgesį mokykloje, agresyvumą, mokymosi sunkumus, o dėl to kenčia ir vaikų santykiai su aplinkiniais žmonėmis. Būtent dėl to, jau nuo mažens tėvai turėtų skirti didesnį dėmesį vaikų naudojimuisi išmaniaisiais įrenginiais.