Patyčių prevencija būtina jau ankstyvame amžiuje, nes būtent šiame raidos tarpsnyje mezgasi pirmieji ilgalaikiai santykiai, įsiliejama į kolektyvą.
Vaikų darželio ISTORIJŲ NAMAI psichologės Giedrės Sujetaitės – Volungevičienės komentaras.
Bendravimo kultūra, kurios vaikai mokosi iki mokyklos, reikšmingai nulemia jų santykius ir vėlesniuose gyvenimo etapuose.
Esminės patyčių priežastys, kurias akcentuoja psichologai, sociologai ir edukologai, ankstyvame amžiuje:
– Maži vaikai yra labai egocentriški. Jie dažniausiai siekia tik savo tikslų. Todėl jiems būdinga įskaudinti kitus to dar nesuvokiant. Ikimokyklinukų empatijos jausmas tik vystosi ir jie nesigilina į kito jausmus. Psichologų įvardijama mentalizacija (angl. theory of mind) ar gebėjimas įsijausti į kitus dažniausiai pradeda formuotis nuo ketverių metų (Blijd-Hoogewys et al., 2008).
– Ankstyvoje vaikystėje jau tikrinamos ribos, stengiamasi įvaldyti kalbą ir suprasti jos galią. Specialistai dažnai akcentuoja, kad mažiems vaikams reikalingos ribos. Kadangi vaikas nori tapti vis savarankiškesniu ir priimančiu sprendimus, nori pajausti “savojo Aš” ribas, neapsieinama be bandymų kitus paerzinti, pamatyti, kaip kiti asmenys sureaguos į vieną ar kitą poelgį. Todėl, jei įskaudinimui ar pasityčiojimui neužkertamas kelias, jį vaikas gali imti naudoti vis dažniau. Išbandydamas įvairius kalbos variantus, dažnai įskaudina žodžiais, pvz. aš tavęs nekenčiu, tu bjaurus ir pan.
– Darželyje vaikai patenka į pirmąją savo socialinę grupę. Jiems svarbu pritapti ir įgauti valdžios svertus. Vaikystės sociologo Corsaro (2011) ilgalaikiai darželinukų stebėjimai atskleidė, kad vaikai nuolatos stengiasi apsaugoti savo trapias draugystes ir žaidimo erdves, neleisdami kitiems vaikams su jais žaisti. Naujokams reikia išmokti subtilių technikų, kaip tapti mėgiamu žaidimo draugu, arba būsi atstumtuoju. Vaikai gali surasti įvairių priežasčių, dėl ko nepriims žaisti, pvz. dabar tik penkiamečiai gali įeiti; tavo suknelė žalia, o čia tik su pilkomis ir mėlynomis gali žaisti, ir pan.
Pastebėjote patyčias? Galite sustabdyti jas vos keturiais sakiniais!
Patyčios yra komplikuotas, daugiasluoksnis ir dažnai slepiamas reiškinys. Todėl joms turi būti neabejingas kiekvienas bendruomenės narys, ar tai pastebėtų mokykloje, ar darželyje. Jei atėję pasiimti savo vaiko patenkate į situaciją, kurioje čia-ir-dabar vyksta pasityčiojimas, jūs galite tam užkirsti kelią.
Pagrindiniai žingsniai, kurių reikia imtis pastebėjus skaudinimą:
1. Atkreipiame dėmesį:
“Stop, tu skaudini savo žodžiais (veiksmais). Labai nemalonu, kai draugai vieni kitus skaudina.”
2. Nustatome bendravimo kultūros normas:
“Darželyje naudojame tik padedančius žodžius ir rūpinamės draugais/priimame žaisti/stengiamės susitarti/ ar pan.”
3. Pamokome apsiginti:
“Jei draugas tave įskaudino, netylėk. Garsiai sakyk: Stop, man nemalonu, kai… O jei jis toliau skaudina, ieškok pagalbos.”
4. Komunikuojame, kai vaikai negirdi – dalinamės pastebėjimais su pedagogais, į ką svarbu atkreipti dėmesį – vaikų polinkius, elgesį, situacijas.
“Pastebėjau, kad Lukas nežino, kada įskaudina, o Kotryna negali tvirtai pasakyti, kad jai nemalonu. Lauke jie susiginčijo dėl kamuolio.”
Patyčių vienas asmuo neišvarys, to turi imtis visa bendruomenė. Todėl kiekvieno pastangos svarbios. Vieninga bendravimo kultūra užtikrins, jog vaikai jausis saugūs ir mokysis būti rūpestingais bei atjaučiančiais visuomenės nariais.
Gyvenimo įgūdžiai, kuriuos vaikai geriausiai įgyja žaisdami naratyvinius žaidimus, tampa ugdymo pagrindu. Istorijos, kurias žaidžiame „Istorijų namuose“, virsta gebėjimais visam gyvenimui.
Registruotis