Vaikas jau lanko darželį, bet rytai prieš jį vis dar kupini stiprių emocijų? Kai situacijos kartojasi reguliariai ir tęsiasi mėnesį ir gal daugiau, tėvai susiduria su nerimu pripildytu iššūkiu, ar vaikas tikrai pritampa darželyje ir jis jam tinka. Tad neišvengiamai kyla klausimų, ką daryti? Apsišarvuoti kantrybe, koreguoti rutiną ar visgi pasiryžti keisti darželį? O ir greta nugirstamos močiučių frazės „ir Jonukas nenorėjo vaikystėje eiti, bet ėjo ir išgyveno“, nepalengvina apsisprendimo.
Tipiškai vaikams apsiprasti darželyje gali pakakti ir mėnesio, jį lankant nepertraukiamą laiko tarpą. Deja, realybė dažnai tokia, jog vaikai jame apserga jau po pirmųjų apsilankymų, tad apsipratimo procesas neįvyksta taip greitai, rašoma pranešime spaudai. Vasarą dažniausiai adaptacija įveikiama lengviau, nes vaikai daugiau laiko leidžia lauke. Taip pat mažesnieji, vaikai iki trejų metų, apsipranta greičiau, nes jiems pakanka užmegzti stiprų ryšį su vienu asmeniu, pavyzdžiui, auklėtoja ar klasės asistentu. Jis įgauna pasitikėjimą aplinka ir sistema būtent per jį. Kai tuo tarpu su vyresniais vaikais bus kiek sunkiau, nes jie jau sąmoningesni ir užsitarnauti pasitikėjimą bus ne taip paprasta. Jie dėmesį kreipia daugiau į grupės vaikus ir ryšio ieškos su jais. Jei vaikai tinka ir būryje jis greitai atranda jam patinkančių draugų, pritapimas naujoje aplinkoje bus greitesnis.
Ar menkas kalbėjimas apie darželį, jau signalas kažką keisti?
Adaptacijos iššūkiai gali pasireikšti net ir vaikui lankant darželį apčiuopiamą laiko tarpą, pavyzdžiui, prabėgus pirmiesiems metams. Kadangi dauguma jų nemažai serga, prisitaikymas gali būti gana banguojantis, pasireiškiantis skirtingais etapais, ypač jei pertraukų dėl ligų ar kitų priežasčių pasitaiko ir ilgesnių.
Dažnai tėvai sunerimsta, jog su darželiu kažkas ne taip, jei vaikas menkai dalinasi įspūdžiais arba beveik nieko apie jį nepasakoja tėvų neparagintas. Tai bene dažniausia klaidinga prielaida, nes ikimokyklinio amžiaus vaikams, ypač mažesniesiems, kurie kalba mažiau, išreikšti savo mintis ar apdoroti visą per dieną gautą informaciją ar patirtus įspūdžius dar yra sunku.
Šias situacijas išspręsti padeda tam tikrų tradicijų įsivedimas. Pavyzdžiui, pakalbinti vaiką aptarti dienos įvykius prieš miegą, kai emocijos po dienos yra jau aprimusios. Taip pat, dažniausiai tėvai gauna bent trumpą ataskaitą apie dienos rutiną, kas buvo veikta bei kelias nuotraukas. Tad galima drauge jas peržvelgti ir taip paskatinti vaiką prisiminti, kas vyko bei pasidalinti savo įspūdžiais.
Ribų išbandymo fejeverkai
Kur kas svarbesnis signalas, atskleidžiantis, jog vaikui darželyje vis dar sunku – dažnai pasikartojantys stiprūs emociniai bangavimai ir ribų išbandymas. Jei jau kurį laiką darželį lankantis vaikas nuolatos kalba, kad nenori į darželį ir tai kartojasi mėnesį, du ar net daugiau, reikėtų suklusti. Ypatingai, jei įvairios strategijos motyvuojant vaiką ten nueiti tampa neveiksmingos, net ir bendradarbiaujant su auklėtojomis.
Įtarti, jog vaikas visgi nesijaučia gerai darželyje ar jis jam kelia stresą, galima ir susidūrus su itin dideliais ribų išbandymo etapais. Jei jis blogai jaučiasi, jis maksimaliai stengsis brėžiamoms riboms nepaklūsti. Tai gali atsispindėti visiškai kasdieninėse situacijose, kai jau atrodo, kad susitarei, bet vaikas vis tiek maištauja, o stiprias emocijas sukelia net ir iš pažiūros iki šiol buvę įprasti dalykai. Pavyzdžiui, jau susiruošus į darželį, neįmanoma susitarti, kuriuos batus jis ausis ar kokią striukę visgi užsidės. Net ir tariantis ar leidžiant rinktis, jaučiamas didelis vaiko sudirgimas, įskaitant kritimus ant žemės ar tiesiog nenorą, pirmiausia, lipti iš lovos.
Tai gali atrodyti tam tikras tarpsnis, tantrumas, bet labai svarbu identifikuoti, kiek tokių stiprių emocinių situacijų nutinka būtent ruošiantis į darželį ar įvykiams sukantis aplink jį. Ir kaip tai keičiasi, kai į darželį neinama, pavyzdžiui, savaitgalį ar per atostogas. Jei panašių situacijų pakankamai daug ir kitu laiku, tikėtina, jam tikrai tam tikras raidos etapas, bet jei stiprios emocijos ima banguoti būtent susidūrus su darželio rutina, reikėtų imtis veiksmų, nes ilgalaikis stresas vaikui nebus naudingas. Galiausiai tai persiduoda visos šeimos psichologinei būsenai.
Koreguoti rutiną ar visgi leistis į naujo darželio paieškas?
Siekiant sėkmingo rezultato, labai svarbu nespręsti pagal pradines emocijas ir duoti sau ir vaikui laiko. Adaptacijos procese turi būti pokytis. Kartais būna taip, jog pradžia labai teigiama, nes vaikai jaučiasi beveik žaidimų kambaryje. Vėliau jau ateina didesnis supratimas apie pasikeitusią rutiną ir gali būti atkryčių.
Jei visgi prabėgus daugiau laiko kartojasi anksčiau įvardytos situacijos, kupinos nenoro eiti į darželį, labai svarbu įsivertinti ir gretutinius dalykus. Pavyzdžiui, ar pavyksta susidėlioti tinkamą rutiną? Galbūt šeimoje buvo pokyčių, kai vienas iš tėvų pakeitė darbą ir tai pakeitė šeimos rytus, nes yra skubama, patys tėvai stresuoja, o vaikai viską jaučia. Tad pradžiai, pasistenkite įvertinti, ką galima pakeisti savo rutinoje, kad vaikas atsikeltų pailsėjęs ir turėtų galimybes ramiai pasiruošti darželiui. Kiti dažni niuansai, gali būti kito vaiko gimimas šeimoje, artimojo mirtis ar tėvų skyrybos, kas išbalansuoja visos šeimos emocijas. Tad nereikėtų skubėti su sprendimu keisti darželį, nes tai bus tik dar papildomas iššūkis šeimai.
Net jei einamuoju laikotarpiu sunku, neskubėjimas keisti darželio gali turėti ir teigiamą reikšmę, kai vaikui parodome, jog iššūkių pasitaiko, bet jie įveikiami. Tad kantrybė ir įv
airių mechanizmų išbandymas bei eksperimentai rutinoje gali viską pakreipti teigiama linkme. Šiame procese labai svarbu bendradarbiauti su darželiu ir vaiko auklėtojais. Stengtis surasti bendrą atsakymą, kas gali vaikui kelti nerimą. Kartais tėvai gerokai išvargsta nuo besitęsiančios sunkios situacijos, nebendradarbiauja, ieško kaltų ir santykis atšąla, tad užtikrinti sklandų procesą tampa sunku.
Kuo rizikuojame nieko nekeisdami?
Pasiryžti pokyčiui nėra lengva. Dažniausiai tai susiję su baime, jog keičiant ir vėl reikės išgyventi naują adaptaciją, o tai aktualu ir suaugusiems, nes vieni yra imlesni pasikeitimams, kiti ne. Taip pat įsivertinami racionalūs argumentai, kai, pavyzdžiui, darželis yra greta namų, o naujas bus atokiau, arba vaikas jau turi darželyje vieną ar kelias užsimezgusias draugystes, tad nesinori jų nutraukti. Visgi, labai svarbu įsivertinti, ar tikrai patenkinami vaiko poreikiai ir ugdymo sistema atliepia jo interesus, ar jis tiesiog ten praleidžia laiką. Darželyje turėtų būti sistema, kuri veiktų kiekvieno vaiko pažinimui. Kai domimasi, ką jis mėgsta veikti, kas jam patinka, nes taip užmegzti gilesnį ryšį yra lengviau.
Kai vaiko interesai yra kitokie, o sistema to nepatenkina, gali kilti tam tikri raidos iššūkiai, kai vaiką ištinka apatija ir net depresyvumas, o to pasėkoje ir tobulėjimo užstrigimas. Tam įtakos turi ir vaiko šeimos vertybių bei auklėjimo suderinamumas. Pavyzdžiui, jei vaikas namuose jaučiasi girdimas, išklausomas, o darželyje dominuoja griežta rutina ir bendravimo stilius. Jis atitinkamai jausis negirdimas ir nesuprastas. Arba jei vaikas labai judrus, imlus kūrybinei veiklai, o darželyje jam reikia daryti daug užduotėlių sėdint. Tad gal verta paieškoti alternatyvų, kurioje ugdymas vykdomas daug laiko praleidžiant lauke, pavyzdžiui, lauko darželyje, arba darželis daug dėmesio skiria ugdymui per meninę veiklą ir pan.
Ignoruojant signalus ir nieko nekeičiant bus menkinamas vaiko smalsumas ir imlumas bendram mokymosi procesui, tad tai neišvengiamai turės įtakos tolimesniuose etapuose, kai reikės jau eiti į mokyklą. Kartais gali atrodyti, kad tėvai prisibijo pokyčių, nes juk mokykloje jau bus aiški tvarka, tad geriau išmoksta jos anksčiau. Visgi, svarbu suprasti, kad ikimokykliniame amžiuje vaikai mokosi per patirtį ir pojūčius, didžiąja dalimi per žaidimus, eksperimentuodami ir tiesiog būdami smalsūs. Jei ankstyvoje stadijoje užgniaušime šiuos jų gebėjimus, mokykloje tikrai nebus lengviau. Tai taps iš anksto užprogramuota problema, kai mokyklos slenkstį vaikas peržengs jau nemotyvuotas. Net jei atrodo „kad Jonukas vaikystėje nenorėjo eiti į darželį, bet išgyveno“, paklauskite Jonuko, kaip šiltai jis pamena darželį ir kaip jam sekėsi mokytis vėliau.